prilygti

prilygti
1 prilýgti 1. tr., intr. R, CI60, Dbk pasidaryti, būti lygiam su kuo, susilyginti: Taigi matai, kaip žmogiškas trumpintelis amžis žydinčioms ir krintančioms prilýgsta žolelėms K.Donel. Sūnus tėvui neprilýgęs BŽ88. Ar aš prilygau puikiais rūbužėliais? … Ar aš prilygau kojų žingsnužėliais, baltų rankų darbeliais? JV156. Sako … aitvarą matęs, kurio galva katės galvos didumui prilygo BsMtII131. Visame turėjo broliamus prilygt DP35. Suskaityk žvaizdes, jei gali: tavo vysius prilygs anas skaitliumi S.Stan. Penkiolikos šešiolikos metų vaikai yra jau pusberniai, jau nori į suaugusius prilygti rš. ^ Ausys ragų neprilygsta (silpnas negali stipriam priešintis) ST583, S.Dauk, I.
prilygtinaĩ adv., prilýgtinai: Ką marmorui prilýgtinai (taip, kaip marmurą) marginti KII46.
2. tr. susilyginti einant, pasivyti: Aš da jo nebuvau prilýgęs, kai jis parvirto Jrb. 3. intr. pritikti, prisiderinti, pritapti prie ko: Tu prilygsti prie visų, t. y. pritinki J. Aš neprilygstu prie seserėlių, verkiu kas dieną kai gegužėlė JV891. Nėra vietos tarp jaunųjų; neprilygsti pri senųjų FrnS135. Kad labai rūstas mano tėvelis, aš neprilýgsiu nė prie bernelio JV1092. Ir prilygo bernužėlis prie mano šalužės, ir nuėmė vainikėlį kaip rūtų raselę BsO150. Piršau, sakiau, gerai giminei prilýgsi Vdžg. | tr. O kaip tu prilygai grynūsius mieželius, tu, apyneli, vaidužį padarei StnD19. 4. tr. Jrb išsirinkti, pamilti; vesti: Kam tu prilygai vargo bernelį (d.) Alk. Prilýgau tokią [žmoną], dabar galėsiu vargti visą amželį Grdž. O kad prilygau tą šelmį bernelį, po mano langu rožė palinko Snt. Žmones neprilýgo gerus (pateko pas negerus žmones), šiap galėtų gyvent Gs. Velyk būčia nė negimus, negu jauna ženyjusis, nė pijoką prilygusi LB109. Jau aš prilygau marčių suolelį ir šilkų nuometėlį BsO350. Turėdams metų arti šimtą kokį, prilýgau stoną moterų visokį JV939. 5. tr. Jrb sutarti, suderėti užmokestį už darbą, samdos sąlygas: Aš jam tebuvau prilygęs darbą, ne ką kitą, ir dirbti pajėgiu Vaižg. Skuode prilygau vaikį Skd. Prilygtas buvo paviržis po metų galo Šts. Prilýgsu veršelį, avelę paganyti Pp. Buvo prilygtà kumiečiams atsikelti trečią valandą Šts. Gaspadorius prilygo Augėsei ir šventas dienas kelti Šts.
prilygtinaĩ adv.: Ūkininkas gavo berną prilygtinaĩ NdŽ. | refl. tr.: Jis prisilýgo šimtą rublių piningais ir arklius virbams parsivežti Kv. Esu prisilygęs linų dėl verpsenos Šts.
\ lygti; antlygti; aplygti; atlygti; įlygti; išlygti; nulygti; palygti; pielygti; prilygti; sulygti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • prilygti — prilýgti vksm. Vargù ar kàs galėjo prilýgti jám mokėjimu darýti tvi̇̀rtas ir dailiàs stati̇̀nes …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sulygti — 1 sulygti 1. tr., intr. BzF136, JV1040 suderėti (perkant, parduodant): Žmogus sulygo ožiuką ir nupirko S.Nėr. Už tą darbą sulygome trisdešimt rublių Gr. Sulykiam po trisdešimt penkias kapeikas literį Trk. 2. tr., intr. Up sutarti, suderėti dėl… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pielygti — 1 pielygti žr. 1 prilygti 1: Pasenęs, surukęs, jau žemei pylygsti i da eisi į miestą Kin. lygti; antlygti; aplygti; atlygti; įlygti; išlygti; nulygti; palygti; pielygti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antlygti — 1 antlygti (ž.) intr. lygstant išsiderėti, gauti: Antlygti norėjau, bet pirklys nėko nepridėjo Šts. lygti; antlygti; aplygti; atlygti; įlygti; išlygti; nulygti; palygti; pielygti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aplygti — 1 aplygti tr. Š beveik sutarti, suderėti dėl kainos perkant: Aplygo karvę rš. lygti; antlygti; aplygti; atlygti; įlygti; išlygti; nulygti; palygti; pielygti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitikti — atitìkti Rtr, LVI204; L, atatìkti Š 1. tr., intr. N, [K], NdŽ, KŽ būti atitaikytam: Neattinka raktas skylės Db. Jau sudėti kiti zomkai į duris, viskas, i ka muno raktai nebatitìko jau Žeml. Ir krenta pūkas kai vota, kai skietas valug šitų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atlygti — 1 atlygti 1. intr. užmokėti, atsiteisti, atlyginti: Už tą darbą ar kiek atlygo ar neatlygo, tai nežinau Brž. 2. intr. darytis nelygiam: Žmonės vėl pradėtų atlygti Ėr. lygti; antlygti; aplygti; atlygti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atstengti — 1 atstengti intr. Rtr, KŽ 1. Š, Žv atsilaikyti, atsispirti, pasipriešinti: Senatvia už muni diktesnė, neatstengsu Jdr. A tu atstengsi pryš smertį? Šv. Pryš ano ranką nėkas negalia atstengti Krt. Nėkaip negal atstengti eiti priš vėją Grg. | refl.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atstovėti — Š, Rtr 1. tr. K, J, KŽ stovint atbūti, atlikti užduotį: Eik už jį atstovėk [sargybą] Ėr. Drebi, kol atstovi šalty karaulą Pl. Tas kareivis, kap atstovėjo savo, atėjo pas karaliūną BsPIV183(Brt). 2. intr. kurį laiką stovėti: Kareivis atstovėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • darodyti — 1 ×darodyti (hibr.) 1. tr. pademonstruoti sugebėjimą: Da žentas nedarodys, ką tėvukas darodo Jsv. 2. tr. I argumentais įtikinti: Dėl ko trokšti mums darodyti, jog vienas jūsų Dievas yra stipresnis ir galingesnis už visus dievus mūsūsius? M.Valanč …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”